1. Baltuoja vanduo

Įsigijome žuveles, jomis rūpinamės ir maitiname. Po keleto dienų ar savaitės vanduo darosi nebe toks skaidrus, kaip iš pradžių. Kodėl? Dažniausiai taip nutinka dėl to, kad žuvims duodama per daug maisto, perteklius kiekvieno maitinimo metu krenta ant dugno, po truputį rūgsta ir vanduo darosi vis baltesnis. Tai ne tik išoriškai baltas vanduo, o ir nitritų padidėjimas, bei dėl rūgimo proceso sukeltas deguonies sumažėjimas. Jeigu nesiimsime veiksmų, žuvys nuo to mirs. Pamačius, kad vanduo baltuoja, reiktų dugno nusiurbėjo pagalba nuo dugno nusiurbiame 30% vandens, įpilame šviežio vandens ir gerųjų bakterijų. Baltumas dings, nes dings puvėsiai nuo dugno.

2. Miršta žuvys

Be priežasties dažniausiai žuvys nemiršta. Jų mirtį gali įtakoti daugybė faktorių: liga, senatvė, sužeidimas (nuo dekoracijų ar agresyvių kaimynų), deguonies trūkumas, vandens kokybė, įgimta yda, stresas, peršėrimas, maisto stoka,.. Vienai žuvytei kritus akvariume, reiktų atidžiai apžiūrėti kitas: ar nesimato išorinių ligos požymių, kaip jaučiasi kitos, ar negaudo oro vandens viršuje. Paprastai gyvavedės ilgai negyvena, o jeigu perkame jau suaugusias, tai išvis sunku nustatyti jų amžių ir nuspręsti kiek dar laiko jos gyvens.

3. Nevaldomai daugėja sraigių

Vienas sraiges perkame į savo akvariumus, kad dirbtų tam tikrus darbus, na o kitos ateina nekviestos ant naujai įsigytų augalų lapelių. Užteks atsinešti vieną nekviestą sraigę ar nepastebėtus jų ikrelius, kai palaipsniui jų pradės daugėti. Šios sraigės maitinasi nuo žuvų likusiais maisto likučiais, senais pūnančiais augalų lapeliais, kažkiek valo akvariumo stiklus. Tačiau jos yra labai smulkios ir neišvaizdžios, be  to, apkibusios akvariumo sieneles, augalus ir dekoracijas, nepuošia akvariumo. Jeigu joms pakanka maisto, tai populiacija didėja neįtikėtinu greičiu. Ką daryti? Pirmiausia reiktų pasirūpinti, kad nuo žuvų šioms sraigėms neatliktų maisto. Rankomis nurinkime bent jau didžiausias ar kiek jų tuo metu matosi. Kažkiek jų galima prisivilioti agurku ar perpjauta bulve. Taip pat yra Sera Smail Collect. Kolkas apie jį savo nuomonės negaliu pasakyti, nes planuoju atsivežti išbandyti jį poros mėnesių bėgyje. Iš gyvių galinčių suėsti sraiges, galime rinktis Helenas, arba jeigu litražas leidžia Botia.

4. Žuvų ligos

Svarbiausia neišsigąsti, dauguma ligų yra pagydomos ankstyvoje stadijoje. Jeigu ir numirs serganti žuvis, tai nereiškia, kad su šia žuvyte baigėsi ir problema. Dauguma ligų užkrečiamos, taigi jau ant vienos žuvies pamačius kažką įtartino reiktų skubiai kreiptis į akvariumistikos prekybos vietas, kad parinktų tinkamiausius vaistus pagal Jūsų nusakytus požymius. Galimi išoriniai požymiai: balti taškeliai, dėmelės, vatos pavidalo danga ant kūno, akys apsitraukusios balta plėvele, žaizdos įvairiuose kūno vietose, išsprogusios akys, pelekų irimas ar puvimas, siūlų pavidalo išmatos, prispausti pelekai, pasišiaušę žvynai,.. Anksti pastebėjus požymius ir supylus vaistus, labai didelė tikimybė, kad serganti žuvytė pasveiks, o kaimynės neužsikrės, akvariumo vanduo dezinfekuosis ir vėl džiaugsitės savo akvariumo teikiamu džiaugsmu ir ramybe.

5. Viena žuvis skriaudžia kitas

Jeigu galvojome apie pirkinį ir derinome kaimynystę prieš perkant žuvis (į molinezijų būrį nepaleidome ciklido), tai vienos žuvies agresija gali reikšti, kad du patinai nepasidalina teritorijos. Jeigu tai tikrai patinų problema, galime įsigyti daugiau patelių ar atsakyti silpnesnio patino. Kita agresijos priežastis – puolamos silpnos ir sergančios žuvys. Apžiūrėkite žuvis ar su jomis viskas gerai. Kai kurios žuvys kai ruošiasi neršti užsiima teritoriją, ten sudeda ikrus ir juos saugo, kitas žuvis puola (skaliarai, raudonpilvės papūgėlės). Jeigu žuvims teisingai parinkta kaimynystė, pagal tam tikros rūšies poreikius sukomplektuotas tinkamas kiekis patinų ir patelių, bei žuvys sveikos, agresijos akvariume būti neturėtų, nebent tai ciklidinis akvariumas, kuriame šios taisyklės netaikomos. Ciklidiniame akvariume nors labai svarbu tinkamai komplektuoti žuvų veisles, bet taip pat svarbu įrengti kuo daugiau slėptuvių ir neperkrauti akvariumo žuvimis, dažniausiai yra vienas dominuojantis patinas – viso akvariumo vadas. Tokiuose akvariumuose konfliktų neišvengiama.

1. Nitritai, Nitratai - kas tai?

Žuvų nesuvartoti maisto likučiai, išmatos, augalų puvimas kelia nitritų kiekį akvariume. Gerosios akvariumo bakterijos skaido nitritus į nitratus, o nitratus į dar mažiau žuvims pavojingus cheminius junginius. Ne tik gerosios bakterijos, bet ir gyvi augalai kovoja su šiais kenksmingais elementais. Nitratai yra patys pavojingiausi žuvų gyvybei. Jų staigus padidėjimas gali būti dėl šių priežasčių:
– vienu metu nusipirkome didelį kiekį žuvų (staigiai keičiasi akvariumo parametrai gerosios bakterijos nespėja mažinti nitritų kiekio),
– pasisodinome augalų, o vietoje planuoto augimo, jie pradėjo pūti, dugnas padengtas puvenomis,
– ilgai nevalytas akvariumas
– peršėrimas (daug maisto likučių, daug išmatų)
– nepakankamas gyvų augalų kiekis arba per didelis žuvų kiekis.
– 3 savaites pamiršta išvalyti vidinį filtrą
Priežasčių gali būti dar daugiau, svarbu suprasti, kad: nereikia akvariumo perkrauti žuvimis, būtina vidinį filtrą valyti kartą per savaitę (bent ne rečiau nei kartą per dvi savaites), neperšerti žuvų ir reguliariai valyti akvariumą.

2. Ar reikalingi gyvi augalai?

Kažkodėl akvariumistikos parduotuvės skatina žmones įsigyti dirbtinių augalų, nes „su gyvais daug vargo“ ?!! Iš kur tokia nuostata sunku pasakyti. Mano nuomone, dirbtiniai augalai labai greit apgleivėja ir nesuteikia jokio naudos. Jie skirti tokiam akvariumui, kuris neturi apšvietimo ir jame gyvena gaidelis. Gyvi augalai išleidžia platų šaknų tinklą ir iš visų grunto sluoksnių vartoja nešvarumus savo augimui. Augdami gamina deguonį, palaiko geresnę (ir pastovesnę) biologinę pusiausvyrą, neapgleivėja ir augdami keičia akvariumo interjerą.

3. Ar visos sraigės blogos?

Yra daugybė sraigių rūšių, vienos vadinamos blogomis, kitos geromis. Vienas vadinčiau naudingomis, o kitas nepageidaujamomis, blogų sraigių mano manymu nėra, visas galima panaudoti tam tikrose situacijose. Kiekvienam augaliniam paprastam ar sudėtingesniam akvariumui patarčiau turėti sraigių Melanijų ir Ampuliarijų.
– Melanijos – rudos arba geltonos vienspalvės sraigės ilgu susuktu kiautu. Gyvena grunte, minta žuvų kakučiais, juos perdirba trąša augalams, purena augalų šaknis ir svarbiausia – niekada nelenda iš grunto. Populiacija greitai didėja, bet jų kiekis niekada tiksliai nežinomas, nes jos nėra matomos. Jeigu melanijos sulipa ant akvariumo stiklų, greit daromės testuką, nes kažkas su akvariumo parametrais netvarkoj.
– Ampuliarijos – didelės gražios geltonos sraigės. Dekoratyvios ir pakankamai ištvermingos. Nors ir nedidelę dalį, bet kažkiek dumblių turėtų suvalgyti. Dauginasi sudėdamos didelį kokoną ant akvariumo dangčio sausumoje. Jeigu nesinori šių sraigių prieaugio, kokoną nuimame ir išmetame.
– Helenos – geltonai juodos dryžuotos sraigės, forma primenančios melanijas. Šios sraigės yra kanibalės – minta visomis kitomis sraigių rūšimis. Paleistos į akvariumą dažniausiai sulenda į gruntą, spėju ieškoti melanijų. Bet šias abi žūšis laikyti kartu galima, nes vistiek melanijų nesugebės išnaikinti, o tik pristabdys daugėjimą. Helenos pakankamai lėtai auga ir populiacija negreit didėja.

4. Žuvų suderinamumas

Perkant žuvis pasidomėkite, ar jos sugyvens vienos su kitomis. Žinokite turimų žuvų veisles, pasiskaitykite kokio dydžio jos užauga. Reikia turėti žuvų sanitarų: ancitrusai – dugniniai šamai padės valyti akvariumo sieneles, dekoracijas, akmenėlius nuo susidarančių glitėsių, bei kai kurių rūšių dumblių. Nepamirškime, kad jie auga iki 10-13 cm (50L akvariumui rekomenduočiau 1vnt; 100L – 2vnt; 200L – 3vnt). Šiuos šamus teks papildomai maitinti šamų tabletėmis, kadangi jiems neužteks susidarančių dumblių, ypač kai ancitrusai užaugę. Koridorai – renka į akvariumo dugną nukritusio maisto likučius. Priklausomai nuo veislės, jie užauga iki 3-5cm, laikomi būreliais (3vnt – 50L akvariume, 4 ar 5vnt – 100L,..). Visas kitas žuvis rinkitės kokias tik norite. Neperkraukite žuvimis akvariumo, dažniausiai jas perkame jaunas, o kai po pusmečio visos suauga, joms tampa ankšta. Jeigu visai pasimetėte kiek žuvų yra ne per daug, pabandykite paskaičiuoti 1cm žuvies = 1L akvariumo vandens.

5. Nesulaukiame žuvų prieaugio, nors gyvena gyvavedės

Jeigu žuvys suaugusios, yra ir patelių ir patinėlių, tiesiog neįmanoma nesulaukti vaikų. Būna, kad akvariume nėra mailiui slėptuvių (paviršinių augalų) ir nors ir atveda vaikučių, kiti akvariumo gyventojai juos labai greit išgaudo ir kai ateiname apžiūrėti akvariumo jų jau nei kvapo nebebūna likę. Verta paminėti, kad akvariumo kaimynas skaliaras yra ypatingai geras medžiotojas.

6. Žuvis pagimdė žuviukų, ką daryti!

Sulaukėme pagausėjimo, ką dabar su jais daryti, kad apsaugoti nuo didesnių akvariumo gyventojų? Jeigu paliksime akvariume, nors ir su daug slėptuvių mailiui, jų dalį vistiek išgaudys. Geriausia įsigyti specialių inkubatorių. Jį prikabiname akvariumo viduje prie sienelės, akvariume ir inkubatoriuje bus tas pats vanduo, ta pati šiluma, mums nereikės rūpintis atskiru akvariumu mailiui. Inkubatoriuje žuviukai bus saugūs kol paaugs ir nebetilps kitiems akvariumo gyventojams į burną, tada juos jau saugu išleisti. Per kiek laiko jie tokie užaugs? Tai labai priklauso nuo maisto, kuriuo maitinamas mailius, jeigu maitinsime šaldytu, augs greičiau, taip pat kuo dažniau maitinsime, tuo greičiau augs. Taip pat mailių galima maitinti ir įprastais dribsniais, tik juos reikia smulkiau sutrupinti, tiesa nuo jų augs lėčiau nei nuo šaldyto maisto.